Nuosavų prekių ženklų produkcija

Įvadas

Pasauliniu mastu prekybos tinklų nuosavi prekių ženklai giliausiai yra įsiskverbę į Europos rinką. Buvo apskaičiuota, kad iki 2015 m. prekybos tinklų nuosavų prekių ženklų gaminių pardavimas ES mažmeninės maisto prekybos rinkoje sudarė 40 procentų. Nuosavų prekių ženklų gaminiai yra santykinai pigūs, ir tai yra dažna jų populiarumo priežastis. Deja, mes jau žinome, kad lenktyniavimas, siekiant pasiūlyti pačią žemiausią kainą, dažnai lemia tai, kad pirminių gamintojų šalyse į gamybą nėra žiūrima atsakingai. Tiekėjai neretai patiria įvairiausio pobūdžio spaudimą, yra išnaudojami, pažeidžiamos jų darbo ir socialinės teisės. Pavyzdžiui, gausu atvejų, kai nuosavų prekių ženklų produktų tiekimo grandinės dalyviams mokamas per mažas darbo užmokestis, jie verčiama dirbti viršvalandžius, o darbo vietos yra nestabilios. Europoje stambiausi nuosavų prekių ženklų gamintojai yra „Aldi“, „Schwartz“ įmonių grupei priklausantys „Lidl“, „Tesco“ ir „Edeka“. Lietuvoje- „Maxima“, „Rimi“, „IKI“. Nuosavų prekių ženklų rinkos dalis yra susijusi su maisto mažmeninės prekybos koncentracijos lygiu ir įvardijama kaip pagrindinė mažmeninių prekybos tinklų kainų konkurencijos varomoji jėga.

Šioje interneto svetainės dalyje Jūs rasite detalios informacijos apie tam tikras mažmeninės prekybos sektoriaus tiekimo grandines. Ypatingas dėmesys skiriamas nuosavų prekių ženklų gamybai. Visa šioje svetainėje pateikta informacija remiasi originaliais srities tyrimais, kuriuos, vykstant SUPPLY CHA!NGE projektui, atliko mūsų partneriai. Toliau rasite daugiau įžanginės informacijos apie tai, kokį vaidmenį mažmeninėje prekyboje šiandien atlieka nuosavi prekių ženklai.

 

Prekybos tinklų nuosavi prekių ženklai kaip mažmeninės prekybos strategija

Nuosavo prekių ženklo gaminiai yra tie produktai, kurie pažymėti prekybos tinklo nuosavu prekių ženklu. Kartais jie taip pat vadinami privačiais prekių ženklais. Europoje gerai žinomi tokie nuosavi prekių ženklai kaip „Euro Shopper“, „X-tra“, „Co-op“, „Gut und Günstig“ ir „First Price“. Lietuvoje - „Maxima Favorit“, „Optima linija“, „Pagaminta Iki“, „Rimi“.

Nuosavo prekių ženklo produktai gali būti gaminami kitai įmonei priklausančiose gamyklose, kuriose taip pat gali būti gaminami ir kito prekybos tinklo nuosavo prekių ženklo produktai ar specialiai paženklinti gaminiai.

Nuosavo prekių ženklo produktus galima pardavinėti pigiau, nes prekybos tinklui nereikia jų atskirai reklamuoti, ir dėl to jų rinkodaros išlaidos yra minimalios. Be to, jie visada turi paruoštą platinimo kanalą, o tai reiškia, kad jiems garantuojama gerai matoma vieta prekybos tinklo lentynose. Iš pradžių nuosavų prekių ženklų produktai daugiausia buvo būtiniausios prekės paprastose pakuotėse, kurias prekybos tinklai pristatė kaip pigesnius žemesnės kokybės gaminius. Tačiau šiuo metu jau galima įsigyti ir aukščiausios kokybės nuosavų prekių ženklų gaminių. Dabar mažmenininkai pardavinėja nuosavų prekių ženklų produktus, tikėdamiesi sutvirtinti vartotojų ištikimybę, sustiprinti ir išskirti savo prekių ženklus, išsiskirti tarp konkurentų, pagerinti savo padėtį rinkoje ir padidinti pajamas iš mažmeninės prekybos. Nuosavų prekių ženklų produktai ypač stipriai konkuruoja su prekių grupių, kurių gaminiai tarpusavyje mažai skiriasi, produktais (pavyzdžiui, miltų, cukraus ar konservuotų daržovių prekių grupių gaminiais).

 

Tarptautinių bendrų viešųjų pirkimų aljansų vaidmuo, vykdant nuosavų prekių ženklų produktų viešuosius pirkimus

Vykdant kasdienio vartojimo prekių prekybą, įprasta kurti prekybos tinklus, be to, krypstama link stipraus viešųjų pirkimų ir logistinių procedūrų centralizavimo. Apskritai, įprasta, kad Europos pirkėjai yra centralizuotesni nei gamintojai ir platintojai. Europoje svarbūs didmenų pirkėjai yra AMS, CO-OP, UNITED NORDIC ir EMD. Tarptautinių bendrų viešųjų pirkimų populiarėjimas, kuris padidina mažmeninės prekybos tinklų perkamąją galią ir skatina išnaudojimą versle, dar labiau susilpnino tų gamintojų, kurie ir anksčiau buvo pažeidžiami, padėtį, ypač besivystančiose šalyse.

Kainų konkurencija tarp firminių produktų ir nuosavų prekių ženklų gaminių, taip pat tarp skirtingų mažmenininkų dažnai vyksta visiškai neatsižvelgiant nei į šalių gamintojų darbuotojų gyvenimo kokybę, nei į aplinkai daromą poveikį.